VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ŠVENČIONIŲ RAJONO PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
CENTRO ĮSTATAI
PATVIRTINTA
Švenčionių rajono savivaldybės tarybos
2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-19
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
- Viešoji įstaiga Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Įstaiga)
yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš Švenčionių rajono savivaldybės turto įsteigta viešoji
sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais
pagal Įstaigai suteiktą licenciją. - Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu,
Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų, Psichikos sveikatos priežiūros,
Sveikatos draudimo ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, teisės aktais ir šiais
įstatais. - Įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo,
turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.
Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako už
dalininko įsipareigojimus. Įstaiga yra paramos gavėjas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos
labdaros ir paramos įstatyme. Įstaigos dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais
subjektais, nurodoma pavadinimas ir teisinė forma, buveinė, juridinio asmens kodas, registras,
kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie ją. - Įstaigos savininkė – Švenčionių rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė), kodas
- Įstaigos steigėja – Švenčionių rajono savivaldybės taryba.
- Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.
- Įstaigos pavadinimas – viešoji įstaiga Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros
centras, įstaigos buveinė – Strūnaičio g. 3, LT-18127, Švenčionių m., Švenčionių r. sav., Lietuvos
Respublika. - Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
- Įstaigos veikla yra neterminuota.
II SKYRIUS
ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI - Pagrindiniai Įstaigos veiklos tikslai – gyventojų sveikatos stiprinimas ir teikiamų
sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą, organizuoti
ir teikti pacientams kvalifikuotas ambulatorines pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros,
ambulatorinės reabilitacijos paslaugas. Ambulatorinės paslaugos teikiamos įstaigoje ir pacientų
namuose. - Įstaigos veiklos sritys:
10.1. asmens sveikatos priežiūra;
10.2. kitos įstatymų nedraudžiamos veiklos, susijusios su Įstaigos tikslų įgyvendinimu,
vykdymas. - Pagrindinės Įstaigos veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:
11.1. Bendrosios praktikos gydytojų veikla (86.21);
11.2. gydytojų specialistų veikla (86.22);
11.3. odontologinės praktikos veikla (86.23);
11.4. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (86.90):
11.4.1. viduriniojo medicinos personalo paslaugų teikimas ligoniams ne ligoninėse
(86.90.10);
11.4.2. medicinos laboratorijų veikla (86.90.30);
11.5. kitos įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančios veiklos vykdymas,
siekiant Įstaigos tikslų. - Licencijuojamą veiklą ar veiklą, kuriai reikalingi specialūs leidimai, įstaiga gali vykdyti
tik gavusi atitinkamas licencijas ar leidimus.
III SKYRIUS
ĮSTAIGOS VALDYMAS - Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo
valdymo organus. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus. - Įstaigos valdymo organai:
14.1. visuotinis dalininkų susirinkimas;
14.2. vienasmenis valdymo organas – direktorius (toliau – Įstaigos direktorius, vadovas). - Įstaigoje sudaromi kolegialūs organai:
15.1. stebėtojų taryba;
15.2. gydymo taryba;
15.3. slaugos taryba;
15.4. medicininės etikos komisija. - Buhalterinę apskaitą Įstaigoje tvarko vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Įstaigos
direktoriaus ir vyriausiojo finansininko pareigų negali eiti tas pats asmuo ir asmenys, susiję
giminystės ar svainystės ryšiais. Vyriausiojo buhalterio funkcijas pagal sutartį gali atlikti ir kitas
juridinis asmuo.
IV SKYRIUS
SAVININKO (DALININKŲ) KOMPETENCIJA, TEISĖS IR PAREIGOS - Visuotinis dalininkų susirinkimas yra aukščiausiasis Įstaigos valdymo organas.
Savivaldybė yra įstaigos steigėja, taip pat yra vienintelis Įstaigos dalininkas. Jeigu Įstaigos
dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas įstaigos savininku. - Savininkas arba jo įgaliotas asmuo sprendžia visus Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų
įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, Sveikatos sistemos įstatyme, Sveikatos priežiūros įstaigų
įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1025 „Dėl
valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ ir šiuose
įstatuose Savininko kompetencijai priskirtus klausimus. - Savininko rašytiniai sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo
sprendimams. - Visuotinio dalininkų sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka:
20.1. už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako Įstaigos vadovas. Įstaigos
vadovas ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki susirinkimo dienos turi pranešti apie šaukiamą
visuotinį dalininkų susirinkimą dienraštyje arba raštu turi pranešti kiekvienam dalininkui. Visuotinis
dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo raštiškai sutinka visi
dalininkai. Dalininkų rašytiniai sutikimai turi būti pridėti kaip priedas prie visuotinio dalininkų
susirinkimo protokolo ir saugomi Įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu dalininkų susirinkimo
darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą dalininkų susirinkimą, buvo pakeista, apie
pakeitimus dalininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip apie dalininkų susirinkimo
sušaukimą;
20.2. visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus;
20.3. kiekvienais metais Įstaigos vadovas Įstaigos steigėjui (savininkui) privalo iki kovo 1 d.
pateikti Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių metų Įstaigos veiklos ataskaitą;
20.4. Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis
nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Įstaigos
dalininkas ar organo narys;
20.5. visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Įstaigos
dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą. Įstaigos vadovas
ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be
balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys;
20.6. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime
dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9,
10 ir 11 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami kvalifikuota balsų dauguma. Ji negali būti
mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų;
20.7. visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami.
V SKYRIUS
ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS - Vykdydama įstatuose numatytą veiklą, Įstaiga turi teisę:
21.1. turėti sąskaitas bankuose, savo ženklą;
21.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti,
disponuoti juo įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka;
21.3. teikti bei gauti paramą, paveldėti pagal testamentą, teikti labdarą (gavus steigėjo
(savininko) sutikimą);
21.4. pagal kompetenciją sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;
21.5. dalininkams pritarus, steigti filialus, juos reorganizuoti ir likviduoti, dalininko teisėmis
dalyvauti kitų įstaigų veikloje;
21.6. jungtis į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;
21.7. naudoti Įstaigos lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;
21.8. skelbti konkursus, susijusius su įstaigos veikla;
21.9. teisės aktų nustatyta tvarka teikti mokamas paslaugas;
21.10. dalyvauti pavienių universitetinių studijų, mokslinių tyrimų dalykų vykdyme;
21.11. atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos sistemos ir dalininkų strategines plėtros gaires,
plėtoti esamą Įstaigos infrastruktūrą;
21.12. Įstaigos veiklos tikslams pasiekti inicijuoti ir dalyvauti vykdant bendrus projektus;
21.13. teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti darbo apmokėjimo tvarką;
21.14. nustatyti teikiamų paslaugų kainas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus ir teisės aktus jos pacientams turi būti teikiamos nemokamai arba privaloma
laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų reguliuojamų kainų;
21.15. sudaryti tikslines sąmatas, turėti tiems tikslams specialias sąskaitas;
21.16. teisės aktų nustatyta tvarka naudotis bankų kreditais, gauti paskolas iš kitų subjektų;
21.17. užmegzti ryšius su šalies ir užsienio partneriais, keistis specialistais, dalytis patirtimi
ir bendradarbiauti;
21.18. tobulinti, perkvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistus. - Įstaiga privalo:
22.1. užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą;
22.2. įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos
apsaugos ministerijos patvirtintą tvarką;
22.3. teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas įsitikinus, kad pacientas turi
teisę į tokias paslaugas;
22.4. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos Įstaigai išduotoje
licencijoje;
22.5. naudoti sveikatos priežiūros technologijas, nustatyta tvarka aprobuotas ir (ar) leistas
naudoti Lietuvos Respublikoje;
22.6. pildyti ir saugoti pacientų asmens sveikatos istorijas, ambulatorines korteles, kitą
medicininę dokumentaciją ir teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms
įstaigoms Lietuvos Respublikos įstatymų bei Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
22.7. saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai įstaiga privalo pateikti
informaciją apie pacientą arba kai pacientas sutinka, kad informacija apie jį būtų teikiama;
22.8. informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, Įstaigų steigėją
(savininką) ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos
pacientų sveikatai padarymo atvejus;
22.9. teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi
teisę tokias paslaugas gauti;
22.10. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas
asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
22.11. užtikrinti nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) pirminės ambulatorinės
asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminės ambulatorinės psichikos ir odontologijos
sveikatos priežiūros paslaugas) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
22.12. pasiūlyti pacientui artimiausią objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros
paslaugos suteikimo datą ir laiką ir registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos
priežiūros įstaigą momentu, neribojant registravimosi terminų, sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka;
22.13. užtikrinti lygias pacientų teises į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;
22.14. drausti civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą;
22.15. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento
sveikatai;
22.16. vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę, buhalterinę ir statistinę informaciją
valstybės institucijoms ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka;
22.17. vadovautis sveikatos apsaugos ministro ir steigėjo (savininko) nustatytomis įstaigos
veiklos ir kontrolės tvarkomis, atsižvelgti į teikiamas rekomendacijas;
22.18. sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka registruoti ir teikti informaciją: 1) apie
naudojamas medicinos priemones ir sveikatos priežiūros technologijas, susijusias su medicinos
priemonėmis; 2) apie incidentus, susijusius su medicinos priemonėmis. sužinojus, kad medicinos
priemonės neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų ar gali kenkti pacientų,
naudotojų saugai, nutraukti medicinos priemonių naudojimą ir (ar) imtis reikiamų veiksmų
keliamam pavojui pašalinti, taip pat apie tai informuoti sveikatos apsaugos ministro įgaliotą
instituciją, atsakingą už medicinos priemones. - Įstaiga gali turėti ir kitų teisių bei pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos
įstatymams, kitiems teisės aktams ir šiems įstatams. - Įstaigai neleidžiama:
24.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta šiuose įstatuose;
24.2. neatlygintinai perduoti Įstaigos turtą nuosavybėn pagal patikėjimo ar panaudos sutartį
Įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 10
dalyje numatytą atvejį;
24.3. skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
24.4. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
VI SKYRIUS
ĮSTAIGOS DIREKTORIAUS KOMPETENCIJA, SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA - Įstaigos direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu penkiems metams. Viešą
konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina Įstaigos savininkas. - Darbo sutartį su Įstaigos direktoriumi sudaro ir nutraukia bei kitas funkcijas, susijusias
su Įstaigos vadovo darbo santykiais, įgyvendina Savivaldybės meras Darbo kodekso nustatyta
tvarka ir pagrindais. - Darbo sutartis su Įstaigos direktoriumi gali būti nutraukiama, visuotiniam dalininkų
susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą. - Apie direktoriaus paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais
pagrindais Įstaiga ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro
tvarkytojui. - Įstaigos vadovu gali būti fizinis asmuo, kurio kvalifikacija atitinka Sveikatos apsaugos
ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Įstaigos vadovas privalo periodiškai tobulinti
vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomojo tobulinimosi tvarka nustatyta sveikatos apsaugos
ministro įsakymu. - Įstaigos vadovas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės
aktais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais, savininko priimtais teisės aktais
ir pareigybės aprašymu. - Įstaigos vadovo kompetencijai priskiriama:
31.1. vadovauti Įstaigos administracijai, organizuoti įstaigos veiklą ir veikti Įstaigos vardu
santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
31.2. vadovauti Įstaigos pagrindinei ir ūkinei veiklai;
31.3. organizuoti Įstaigos buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės
apskaitos įstatymą;
31.4. įstatymų nustatyta tvarka priimti į darbą ir atleisti darbuotojus; nustatyti darbuotojų
etatus, sudaryti ir nutraukti darbo sutartis;
31.5. nustatyti Įstaigos darbuotojų atlyginimus, skirti darbuotojams paskatinimus ir
drausmines nuobaudas, nustatyti Įstaigos vidaus struktūrą;
31.6. vykdyti Įstaigos darbuotojų atestaciją, organizuoti filialų ir padalinių vadovų priėmimo
į darbą viešuosius konkursus, tvirtinti jų nuostatus;
31.7. leisti įsakymus, kitus Įstaigos vidaus teisės aktus, dokumentus, duoti privalomus
nurodymus darbuotojams;
31.8. rengti Įstaigos veiklos planus ir ataskaitas;
31.9. pranešti dalininkams (savininkui) apie įvykius, galinčius turėti esminės reikšmės
Įstaigos veiklos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimtims;
31.10. įgyvendinti dalininkų (savininko) priimtus sprendimus;
31.11. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankuose;
31.12. pagal kompetenciją užtikrinti perduoto pagal patikėjimo ar panaudos sutartį ir
Įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą;
31.13. rengti ir teikti dalininkams (savininkui) ir Juridinių asmenų registrui praėjusių
finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą ir metinį finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus
išvada (tuo atveju, jei finansinių ataskaitų auditas atliktas);
31.14. Įstaigos vardu pasirašyti dokumentus ir įgalioti kitus asmenis vykdyti vadovo
kompetencijos funkcijas;
31.15. tvirtinti Įstaigos vidaus darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus,
kitus Įstaigos vidaus teisės aktus ir tvarkomuosius dokumentus;
31.16. kreiptis į dalininkus (savininką) dėl neefektyviai dirbančių Įstaigos padalinių
reorganizavimo ar likvidavimo;
31.17. suderinus su stebėtojų taryba, tvirtinti Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos
aprašą;
31.18. atstovauti Įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir palaikant
ryšius su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
31.19. pateikti dokumentus ir duomenis, nurodytus Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje,
Juridinių asmenų registrui;
31.20. nustatyti Įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus,
jei tai atlikti paveda savininkas;
31.21. organizuoti Įstaigos dalininkų registravimą;
31.22. teikti informaciją apie Įstaigos veiklą visuomenei ir savininkui pagal pareikalavimą;
31.23. paskelbti viešą informaciją įstatymų numatyta tvarka, sudaryti sąlygas Įstaigos
buveinėje su ja susipažinti tretiesiems asmenims;
31.24. sukurti ir prižiūrėti įstaigos vidaus kontrolės sistemą (taisykles, normų, priemonių ir
procedūrų visumą);
31.25. turėti kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams,
kitiems teisės aktams. - Įstaigos direktoriaus atšaukimo pagrindų (priežasčių) sąrašas:
32.1. asmuo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi
neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
32.2. asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar
korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
32.3. asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir
viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo
apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
32.4. asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei ir turi
neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
32.5. asmuo yra uždraustos organizacijos narys;
32.6. asmuo yra atleistas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo
sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
32.7. asmeniui atimta teisė eiti įstaigos vadovo pareigas;
32.8. asmuo yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, paskyrus tarnybinę nuobaudą –
atleidimą iš pareigų, arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka
pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda –
atleidimas iš pareigų, atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę
nuobaudą – atleidimą iš tarnybos statuto nustatyta tvarka, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus
darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos ar pripažinimo padarius
tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
32.9. asmens padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas, t. y. darbo drausmės ar
tarnybinis nusižengimas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant
pareigų, pažeidžiant viešuosius interesus ir nuo sprendimo dėl darbo drausmės ar tarnybinio
nusižengimo padarymo nepraėję 3 metai;
32.10. asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių
interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3
metai;
32.11. paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas, pateikė
suklastotus dokumentus arba nuslėpė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti
priimtas į vadovo pareigas. - Įstaigos direktoriaus atšaukimo tvarka:
33.1. Įstaigos direktorius atšaukiamas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu;
33.2. direktorius apie galimą jo atšaukimą rašytiniu pranešimu informuojamas ne vėliau kaip
likus 7 (septynioms) darbo dienoms iki planuojamo posėdžio dėl vadovo galimo atšaukimo.
Pranešime nurodoma posėdžio vieta, laikas, atšaukimo priežastis bei pažymima apie direktoriaus
teisę ne vėliau kaip likus 3 (trims) darbo dienoms iki posėdžio pateikti savo argumentuotus
paaiškinimus;
33.3. sprendimas dėl direktoriaus atšaukimo (neatšaukimo) priimamas Įstaigos visuotinio
dalininkų susirinkimo metu;
33.4. posėdyje turi teisę dalyvauti Įstaigos direktorius;
33.5. priėmus motyvuotą nutarimą atšaukti Įstaigos direktorių iš pareigų, su juo sudaryta
darbo sutartis nutraukiama.
VII SKYRIUS
KOLEGIALIŲ VALDYMO ORGANŲ KOMPETENCIJA, JŲ SUDARYMO IR
ATŠAUKIMO TVARKA - Įstaigos stebėtojų taryba (toliau – Stebėtojų taryba) yra kolegialus patariamasis organas,
sudaromas penkiems metams Įstaigos veiklos viešumui užtikrinti. - Stebėtojų tarybą sudaro 5 nariai. Stebėtojų tarybos sudėtį tvirtina savininkas,
vadovaudamasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais. Jei Įstaigoje nėra
profesinės sąjungos, atstovą skiria darbuotojų visuotinis susirinkimas. - Su Stebėtojų tarybos nariais darbo sutartis nesudaroma, už darbą Stebėtojų taryboje
neapmokama. Už veiklą Stebėtojų taryboje jos nariai atsako teisės aktų nustatyta tvarka. - Į stebėtojų tarybą negali būti paskirti asmenys, kurie dirba Įstaigos vadovu, vadovo
pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), dirba
institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos
žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. - Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš savo pareigų kadencijai nepasibaigus, apie
tai raštu įspėjant Stebėtojų tarybą ir jį delegavusią instituciją ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika)
kalendorinių dienų. - Stebėtojų tarybos narys gali būti atšauktas iš stebėtojų tarybos:
39.1. jo raštišku pareiškimu;
39.2. delegavusios institucijos sprendimu;
39.3. Įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinės sąjungos nutarimu, jeigu ji buvo
delegavusi savo atstovą. - Vietoje atsistatydinusio ar atšaukto Stebėtojų tarybos nario skyrusi institucija parenka ir
deleguoja kitą narį. - Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuotiniuose dalininkų susirinkimuose be
balso teisės, gauti informaciją apie Įstaigos vykdomą veiklą. - Stebėtojų tarybos sudėtis tvirtinama, keičiama Savininko sprendimu.
- Stebėtojų tarybos kompetencija:
43.1. analizuoti Įstaigos veiklą;
43.2. stebėti Įstaigos vadovo vykdomą personalo politiką;
43.3. išklausyti ir įvertinti Įstaigos vadovo parengtą metinės veiklos ataskaitą bei
strateginius veiklos planus;
43.4. derinti Įstaigos administracijos sprendimo projektą dėl teikiamų paslaugų asortimento
didinimo ar mažinimo, vidaus struktūros pakeitimų;
43.5. derinti Įstaigos administracijos sprendimo projektą dėl darbuotojų darbo apmokėjimo
tvarkos tvirtinimo;
43.6. Įstaigos vadovo siūlymu derina kitų Įstaigai svarbių sprendimų projektus;
43.7. užtikrinti įstaigos veiklos viešumą. - Stebėtojų taryba turi teisę:
44.1. teikti Savininkui) siūlymus dėl Įstaigos vadovo, padalinių ir filialų vadovų
kandidatūrų;
44.2. teikti Savininkui pasiūlymus dėl paslaugų prieinamumo, kokybės, efektyvumo ir kitais
Įstaigos veiklos organizavimo gerinimo klausimais;
44.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti Įstaigos administracijos organizuotame konkurse
padalinių bei filialų vadovų pareigoms eiti ir pareikšti savo nuomonę dalininkui;
44.4. siūlyti Įstaigos administracijai atšaukti priimtus sprendimus, kurie prieštarauja
Lietuvos Respublikos norminiams aktams, steigėjo sprendimams ir Įstaigos įstatams, arba kreiptis į
savininką dėl tokių sprendimų panaikinimo.
44.5. patarti Savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai LNSS viešosios įstaigos
veiklos klausimais. - Stebėtojų tarybos darbo organizavimas:
45.1. Posėdis yra pagrindinė Stebėtojų tarybos darbo forma. Stebėtojų tarybos posėdžiai
protokoluojami;
45.2. Stebėtojų tarybai vadovauja stebėtojų tarybos pirmininkas, kurį išrenka stebėtojų
tarybos nariai paprasta balsų dauguma per pirmąjį posėdį;
45.3. Stebėtojų tarybos posėdžiai yra atviri;
45.4. Stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du kartus per
metus;
45.5. Stebėtojų tarybos posėdis šaukiamas Stebėtojų tarybos narių reikalavimu arba Įstaigos
vadovo iniciatyva. Stebėtojų tarybos posėdžių laiką ir vietą nustato Stebėtojų tarybos pirmininkas,
atsižvelgdamas į Įstaigos vadovo siūlymą, bet ne vėliau kaip likus 3 (trims) darbo dienoms iki
posėdžio pateikia nagrinėjamų klausimų sąrašą.
45.6. Stebėtojų taryba svarstomais klausimais priima nutarimus. Nutarimai priimami
paprasta balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko
balsas. Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė stebėtojų
tarybos narių. - Stebėtojų tarybos pirmininkas:
46.1. šaukia Stebėtojų tarybos susirinkimus;
46.2. organizuoja stebėtojų tarybos darbą, jai vadovauja ir atsako už jos veiklą;
46.3. sudaro susirinkimo dienotvarkę;
46.4. palaiko ryšį su Įstaigos administracija;
46.5. teikia išvadas, pasiūlymus ir kartą metuose atsiskaito Įstaigos steigėjui (savininkui);
46.6. pasirašo posėdžių protokolus. - Pirmininko pavaduotojas išrenkamas pirmojo Stebėtojų tarybos susirinkimo metu. Jis
gali vykdyti pirmininko pavestus jam įgaliojimus, eiti pirmininko pareigas jam išvykus, susirgus ar
jį nušalinus iki naujo pirmininko išrinkimo. - Stebėtojų tarybos sekretorius išrenkamas pirmojo stebėtojų tarybos susirinkimo metu. Jis
protokoluoja susirinkimus, tvarko ir kaupia Stebėtojų tarybos dokumentaciją. - Stebėtojų tarybos narių teisės:
49.1. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio darbotvarkės ir posėdyje nagrinėjamų
klausimų;
49.2. siūlyti sušaukti Stebėtojų tarybos posėdį;
49.3. susipažinti su Stebėtojų tarybos dokumentais ir jų projektais. - Stebėtojų tarybos narių pareigos:
50.1. dalyvauti Stebėtojų tarybos posėdžiuose;
50.2. iš anksto pranešti Stebėtojų tarybos pirmininkui, kad dėl svarbių priežasčių negali
dalyvauti posėdyje;
50.3. susipažinti su Stebėtojų tarybos dokumentais, ir jų projektais. - Pirmininkas, pavaduotojas ar sekretorius gali būti atleidžiami Stebėtojų tarybos
susirinkimo metu 2/3 tarybos narių balsų dauguma. - Stebėtojų tarybos nariai atsako už savo veiklą ir konfidencialios informacijos
išsaugojimą teisės aktų nustatyta tvarka. - Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus
sprendimą dėl Stebėtojų tarybos sudėties patvirtinimo ir atlieka savo funkcijas, iki bus patvirtinta
nauja Stebėtojų taryba. - Įstaigos gydymo taryba (toliau – Gydymo taryba) direktoriaus įsakymu sudaroma
penkiems metams iš Įstaigos gydytojų. Gydymo tarybai pirmininkauja pirmojo Gydymo tarybos
posėdžio metu išrinktas Gydymo tarybos narys. Gydymo taryba veikia pagal Įstaigos direktoriaus
patvirtintą darbo reglamentą (nuostatus), kuris gali būti keičiamas Gydymo tarybos narių siūlymu. - Gydymo tarybos narių skaičius nereglamentuojamas. Įstaigos vadovas gali atšaukti
Gydymo tarybos narius nepasibaigus jų kadencijai:
55.1. nutraukus darbo sutartį Įstaigoje;
55.2. Gydymo tarybos nario prašymu. - Gydymo tarybos veiklos forma yra posėdžiai, kurie rengiami ne rečiau kaip 1 kartą per
pusmetį. Gydymo tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau nei pusė visų
narių. Gydymo tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemia Gydymo tarybos pirmininko balsas. Gydymo tarybos
sprendimai įforminami posėdžių protokoluose, kuriuos Gydymo tarybos vardu pasirašo pirmininkas
ir sekretorius. - Gydymo tarybos kompetencija:
57.1. svarstyti ir analizuoti asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir kokybės bei
prieinamumo tobulinimo klausimus, nagrinėti klaidas, neatitiktis;
57.2. periodiškai rengti klinikines konferencijas, seminarus;
57.3. svarstyti struktūrinių padalinių darbo organizavimo ir veiklos rezultatus;
57.4. siūlyti Įstaigos vadovui sudaryti Įstaigoje gydytų pacientų mirčių, epidemiologijos
klausimų nagrinėjimo ir kitas su asmens priežiūra susijusias komisijas;
57.5. analizuoti medicinos darbuotojų dalykinės kvalifikacijos būklę, teikti įstaigos vadovui
pasiūlymus dėl būtinųjų specializacijų, kvalifikacijos kėlimo poreikio;
57.6. svarstyti naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus; - Gydymo taryba svarstomais klausimais teikia rekomenduojamojo pobūdžio pasiūlymus
įstaigos vadovui. Jei Įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, Gydymo taryba jį gali pateikti
Įstaigos savininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. - Įstaigos slaugos taryba (toliau – Slaugos taryba) yra Įstaigos patariamasis kolegialus
organas, sudaroma iš Įstaigos slaugos specialistų. Slaugos tarybą penkiems metams iš ne mažiau
kaip 5 narių sudaro Įstaigos vadovas. Slaugos tarybai pirmininkauja pirmojo gydymo tarybos
posėdžio metu išrinktas Slaugos tarybos narys. Išrinktos Slaugos tarybos darbo reglamentas
tvirtinamas Įstaigos vadovo įsakymu. - Slaugos tarybos kompetencija:
60.1. svarstyti pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus, siūlyti perspektyvias
ligonių slaugymo kryptis, numatyti jų realizavimo būdus;
60.2. analizuoti slaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius ir siūlyti įvairias
kvalifikacijos kėlimo formas;
60.3. organizuoti slaugos studentų praktiką, teikti pasiūlymus, kaip ją tobulinti. - Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti pasiūlymus Įstaigos vadovui. Jei
Įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, Slaugos taryba turi teisę pateikti siūlymą savininkui ir (ar)
dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. - Įstaigos vadovas gali atšaukti Slaugos tarybos narius nesibaigus jų kadencijai:
62.1. nutraukus darbo sutartį;
62.2. Slaugos tarybos nario prašymu. - Slaugos tarybos darbo organizavimas:
63.1. Slaugos tarybos posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip du kartus per metus.
Slaugos tarybos narius į posėdį kviečia Slaugos tarybos pirmininkas;
63.2. Slaugos tarybos posėdžiai organizuojami pagal Slaugos tarybos sudarytą planą, kurį
vieniems metams tvirtina Įstaigos vadovas;
63.3. apie posėdžio vietą ir laiką Slaugos tarybos pirmininkas Slaugos tarybos nariams
praneša ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas, pateikdamas numatomų nagrinėti klausimų sąrašą
ir medžiagą apie numatytus nagrinėti klausimus;
63.4. Slaugos tarybos posėdį techniškai aptarnauja Įstaigos administracijos paskirtas asmuo
(sekretorius). - Slaugos tarybos narių teisės yra šios:
64.1. gauti Įstaigoje esančią informaciją, reikalingą numatytoms funkcijoms vykdyti;
64.2. kalbėti Slaugos tarybos posėdžiuose, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio
darbotvarkės ir posėdyje nagrinėjamų klausimų. - Slaugos tarybos narių pareigos:
65.1. dalyvauti Slaugos tarybos posėdžiuose;
65.2. iš anksto informuoti Slaugos tarybos pirmininką, kad dėl svarbių priežasčių negali
dalyvauti posėdyje;
65.3. susipažinti su Slaugos tarybos dokumentais, teikti siūlymus. - Slaugos taryba baigia savo veiklą Įstaigos vadovo įsakymu patvirtinus naujos kadencijos
Slaugos tarybą arba reorganizavus, pertvarkius ar likvidavus Įstaigą. - Slaugos tarybos nariai atsako už posėdžiuose priimtus nutarimus ir jų padarinius teisės
aktų nustatyta tvarka. - Už veiklą Slaugos tarybos nariams neatlyginama.
VIII SKYRIUS
MEDICINOS ETIKOS KOMISIJA - įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija (toliau – Medicinos etikos komisija), kuri
įstaigoje nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų
tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų. - Medicinos etikos komisiją renka Įstaigos visuotinis arba darbuotojų atstovų susirinkimas
slaptu balsavimu. - Išrinktą Medicinos etikos komisijos sudėtį tvirtina Įstaigos vadovas.
- Medicinos etikos komisija kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų.
- Įstaigos Medicinos etikos komisijos darbo tvarką nustato ir jos nuostatus tvirtina Įstaigos
vadovas, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais pavyzdiniais Etikos
komisijos nuostatais.
IX SKYRIUS
NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO, DALININKŲ ĮNAŠŲ IR TEISIŲ PERDAVIMO
TVARKA - Įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių
įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Įstaigai įnašą ir turi įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises,
taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. - Savininkas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka
perdavęs Įstaigai įnašą, tampa jos dalininku. - Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:
76.1. dalyvauti ir balsuoti Įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;
76.2. susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti Įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;
76.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Įstaigos visuotinio dalininkų
susirinkimo ir kitų Įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų
sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatams
arba protingumo ar sąžiningumo principams;
76.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje
sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius Įstaigos valdymo
organo kompetenciją;
76.5. kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises. - Įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems
asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar Savivaldybė. - Naujų dalininkų priėmimo tvarka:
78.1. asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę būti Įstaigos dalininku, raštu Įstaigos vadovui
pateikia pareiškimą dėl priėmimo Įstaigos dalininku. Įstaigos vadovas įtraukia šio asmens
pareiškimo svarstymą į visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkę. Reikalavimus ir/ar
apribojimus asmenims būti Įstaigos dalininku nustato įstatymai ir kiti teisės aktai;
78.2. sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma priima visuotinis
dalininkų susirinkimas artimiausiame posėdyje nuo pareiškimo pateikimo dienos. - Visuotiniam dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują dalininką, dalininku tapti
pageidavęs asmuo tampa Įstaigos dalininku, perdavęs Įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą. - Dalininkų įnašai sudaro dalininkų kapitalą. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik
papildomais įnašais. Papildomas įnašas Įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai
gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir
nematerialusis turtas. - Įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka: pinigai įnešami į Įstaigos sąskaitą, turtas Įstaigai
perduodamas surašant turto perdavimo–priėmimo aktą. Turto perdavimo–priėmimo aktą pasirašo
turtą perduodantis dalininkas ir Įstaigos vadovas. Materialus įnašas turi būti įvertintas
nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų nustatyta tvarka. Perduodant turtą, Įstaigai turi būti
pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas turtą perduodančio dalininko
lėšomis. - Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi Įstaigos dokumentuose, o kiekvienam
dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. - Apie savo sprendimą perleisti Įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti
Įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas,
buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti
savo teises, taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą
Įstaigos vadovas per 5 (penkias) dienas turi informuoti kitus dalininkus. Pirmenybės teisę perimti
dalininko teises turi esami dalininkai. - Savivaldybės, kaip Įstaigos dalininko (savininko), teisės gali būti perduotos kitiems
juridiniams asmenims Viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir
savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais. - Dalininko teises įgijęs asmuo pateikia Įstaigos vadovui Įstaigos dalininko teisių įgijimą
patvirtinantį dokumentą. - Įstaigos vadovas, gavęs Įstaigos dalininko teisių įgijimą patvirtinantį dokumentą, per 3
(tris) darbo dienas įrašo naują dalininką ir jo įnašo vertę į Įstaigos dokumentus. - Asmuo, įsigijęs dalininko teises, Įstaigos dalininku tampa nuo dalininko teisių įgijimą
patvirtinančiame dokumente nurodyto momento. - Apie tai, kad yra įregistruotas naujas Įstaigos dalininkas, Įstaigos vadovas per 5
(penkias) darbo dienas šių įstatų nustatyta tvarka turi pranešti Įstaigos dalininkams. - Naujo dalininko balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų
susirinkime, atitinka jam dalininko teises perleidusio dalininko turėtą balsų skaičių.
X SKYRIUS
ĮSTAIGOS FILIALŲ STEIGIMO BEI LIKVIDAVIMO TVARKA - Filialas yra struktūrinis Įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba
dalį Įstaigos funkcijų. - Sprendimą steigti filialą priima visuotinis dalininkų susirinkimas (savininkas). Įstaigos
filialas ir atstovybė veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. - Darbo sutartį su filialo vadovu Įstaigos vardu sudaro ir nutraukia Įstaigos vadovas.
- Filialo turtas ir ūkinės operacijos yra apskaitomi Įstaigos finansinėje atskaitomybėje.
- Filialo likviduojamas visuotinio dalininkų susirinkimo (savininko) sprendimu.
- Filialas įregistruojamas ir išregistruojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
VIEŠO KONKURSO ADMINISTRACIJOS, PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ PRIĖMIMO
Į DARBĄ ORGANIZAVIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMO Į
DARBĄ TVARKA - Įstaigos padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą
konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina Įstaigos direktorius. Įstaigos padalinių ir filialų
vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus
kvalifikacinius reikalavimus. - Įstaigos, jos padalinių ir filialų vadovai, Įstaigos sveikatos priežiūros specialistai į darbą
priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Sveikatos priežiūros
specialistai privalo turėti atitinkamą profesinę kvalifikaciją įrodantį dokumentą, suteikiantį teisę
dirbti darbą, į kurį specialistas priimamas.
XII SKYRIUS
ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA - Įstaigos lėšų šaltiniai:
98.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros
sutartis su Valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo
įstaigomis;
98.2. dalininkų (savininko) skirtos lėšos;
98.3. valstybės ir savivaldybės biudžetų tiksliniai asignavimai;
98.4. valstybės investicijų programų lėšos;
98.5. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;
98.6. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas
paslaugas ar sutartinius darbus;
98.7. lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;
98.8. skolintos lėšos;
98.9. pajamos už parduotą ar išnuomotą Įstaigos turtą;
98.10. Valstybinio sveikatos fondo ir Savivaldybės sveikatos fondo lėšos, skirtos sveikatos
programoms finansuoti;
98.11. pajamos, gautos įgyvendinant bendrus projektus su partneriais;
98.12. kitos teisėtai įgytos lėšos teisės aktų nustatyta tvarka. - Kiekvienais metais Įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, Privalomojo
sveikatos draudimo fondo ir iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmatas. Iš kitų šaltinių gaunamų
lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai. - Prekių, darbų ir paslaugų pirkimus Įstaiga vykdo, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų
įstatymu. - Lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, Įstaiga naudoja
labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos, taip
pat lėšos, gautos iš valstybės ar savivaldybių, laikomos atskirose Įstaigos lėšų sąskaitose. - Įstaigos pajamos skirstomas tokia tvarka:
102.1. Įstaigos įstatuose numatytai veiklai bei įsipareigojimams įgyvendinti;
102.2. įstatymų nustatytiems biudžeto mokesčiams;
102.3. Įstaigos personalo kvalifikacijai kelti;
102.4. naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įsigyti ir įdiegti;
102.5. patalpų paprastajam ir kapitaliniam remontui bei rekonstrukcijai;
102.6. Įstaigos darbuotojų kultūrinėms ir socialinėms reikmėms;
102.7. vienkartinėms išmokoms, premijoms ir materialinei pagalbai nelaimės atveju. - Įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiais įstatais numatytai ir įstatymų neuždraustai
veiklai. - Įstaiga pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą ir vertybes
gautas pajamas naudoja Įstatuose nustatyta tvarka.
XIII SKYRIUS
DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA - Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama,
turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su Įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas
turtas. - Savininkas turtą Įstaigai perduoda patikėjimo pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos bei Savivaldybės nustatyta tvarka. - Įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti
ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (savininkui)
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. - Įstaiga gautų pajamų negali skirstyti savininkui.
- Įstaigos turtą naudoti, valdyti ir disponuoti juo privalo laikantis Lietuvos Respublikos
valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme išdėstytų principų,
veikti Savivaldybės ir viešosios įstaigos naudai.
XIV SKYRIUS
ĮSTAIGOS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ - Valstybės ir Savivaldybės kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka
tikrinti Įstaigos veiklą. - Įstaigos vadovas privalo pateikti valstybės ir Savivaldybės kontrolės institucijoms jų
reikalaujamus Įstaigos veiklos dokumentus. - Įstaigos direktorius pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir steigėjui
(savininkui) pateikti teisės aktų nustatyto turinio ir apimties metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir
veiklos ataskaitą. - Įstaigos metinių finansinių ataskaitų auditas atliekamas Viešųjų įstaigų įstatymo
nustatytomis sąlygomis ir / ar kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą
ir išrenka audito įmonę. - Įstaigos metinę finansinę veiklos ataskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina
savininkas.
XV SKYRIUS
ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA - Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti Įstaigos įstatus turi Įstaigos direktorius ir steigėjas
(savininkas). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina savininkas. Priėmus sprendimą pakeisti įstatus,
surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas
asmuo. - Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įregistravimo įstatymų
nustatyta tvarka.
XVI SKYRIUS
ĮSTAIGOS PERTVARKYMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA - Įstaiga pertvarkoma, reorganizuojama, likviduojama Civilinio kodekso, Lietuvos
Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka.
XVII SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO SAVININKUI IR
VISUOMENEI TVARKA - Įstaigos savininkas turi teisę susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti Įstaigos turimą
informaciją apie jos veiklą. Savininkui raštu pareikalavus, Įstaiga ne vėliau kaip per 7 (septynias)
dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais
Įstaigos darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Įstaigos direktoriaus nurodytoje vietoje, kurioje
yra saugomi dokumentai. Šių dokumentų kopijos savininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku
adresu, kurį yra nurodęs Įstaigai arba įteikiamos pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis. - Įstaigos direktorius turi parengti ir savininkui pateikti metinį finansinių ataskaitų
rinkinį ir veiklos ataskaitą kartu su auditoriaus išvada (kai finansinių ataskaitų auditas buvo
atliktas), ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo visuotinio dalininkų susirinkimo pateikti
Juridinių asmenų registrui ir paskelbti Įstaigos interneto svetainėje. Metinį finansinių ataskaitų
rinkinį sudarančiose finansinėse ataskaitose ir veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija,
nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, kituose teisės aktuose, kita
informacija, kurios reikalauja Savininkas, šių dokumentų parengimo tvarką nustato ir informacijos
turinį detalizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. - Įstaigos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija savininkui pateikiama
neatlygintinai. - Įstaiga teikia informaciją visuomenei apie Įstaigos veiklą Visuomenės informavimo
įstatymo nustatyta tvarka. - Įstatymuose numatytais atvejais, tvarka, apimtimi ir terminais pranešimai ir skelbimai
viešai pateikiamo VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši
pranešimai“.
XVIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS - Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi Įstaiga savo veikloje.
- Įstaigos įstatai ir jų pakeitimai galioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. - Klausimai, neaptarti šiuose įstatuose, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
Pasirašymo data:
Įgaliotas asmuo:
